Prieš įleisdamas naujos gyvenvietės šaknis į naują teritoriją, aš, kaip architektas, visuomet stengiuosi suprasti, kuo ši vieta skiriasi nuo kitų. Tiesą sakant, retai sutinku atvejų, kai pati miesto širdis – senamiestis – būtų toks apdovanotas žaluma, upės tėkme ir dar galimybe tokioje aplinkoje kurti naujus modernius namus. Iki šiol čia buvusi pamiršta pramoninė teritorija, o dar prieš tai – istoriniuose metraščiuose minima gyvenvietė galiausiai vėl atgaus teisėtą vertę. „Prie Vilnelės“ man yra unikalus projektas, nes jis leidžia savo rankomis kurti šios miesto dalies istoriją – taip, lyg šie namai būtų skirti ten stovėti.